Permbajtja
Udhetim ne media
Televizionet
Radiot
Shtypi i shkruar
Sateliti
Downloads
Albforumi
Media POLL
|
 |
 |
Zgjedhja qė nuk kapėrcen tė
keqen
Dilemat pėr paracaktimin e qeverisėsit tė ardhshėm nė Shqipėri, pas zgjedhjeve
tė planifikuara pėr tu zhvilluar kalendarisht mė 3 qershor tė kėtij viti, duket
se nuk, janė aq tė shumta. Pjesa logjikftohtė e shoqėrisė sė vendit, anon nga
deduksioni se e majta ka shanse sėrish pėr tė vijuar posedimin e mandatit qeverisės.
Mbėrritja nė finishin e mandatit tė dytė tė qeverisjes prej socialistėve, mund tė
konsiderohet edhe si mbyllja e njėrės prej etapave mė tė rėndėsishme tė
jetės politike tė kėsaj force nė krejt periudhėn e postkomunizmit. Procesi i ndarjes
sė njė fraksioni tė formėsuar qė prej njė vitit, si subjekt politik mė vete, ka
shėnuar nė jetėn e kėsaj Partie njė akt demokratizimi. Pas kėsaj, shpresat pėr
shpėrndarje tė sė drejtės pjesėmarrėse nė qeverisje prej tė majtėve nuk janė
pakėsuar, por pėrkundrazi janė shtuar. Pasuese e kėtij akti nė jetėn e Partisė
Socialiste ka qenė vija e ndjekur pėr madhim politik e kryebashkiakut aktual tė
Tiranės Edi Rama. I shfaqur potencialisht pėrmes punės ndryshuese si kryeqeverisės i
metropolit shqiptar, Rama e ka tė qartė se resurset e kėtij mandati mund tė vlejnė
vetėm nėse investohet pėr mė shumė jetėgjatėsi nė politikėn e madhe. Momentalisht
zoti Rama mund tė konsiderohet realisht zėri dhe emri me mė tepėr individualitet
politik brenda socialistėve, pas atij tė kryetarit. Nė dijeninė e kėsaj,
kryebashkiaku Rama duket se ka pėrcaktuar nė kėtė prolog elektoral edhe njė linjė
tė veprimit dhe artikulimit tė vet politik, brenda hapėsirave qė ka krijuar
aktualiteti i qeverisjes sė majtė nė vend, por nė tėrėsi, krejt realpolitika
shqiptare. Njė tur i ndėrmarrė prej zotit Rama nė disa qytete veriore tė vendit, tė
jep ndiesinė e njė kapricioje politike e cila i bėn karshillėk autoritetit tė
kryesocialistit historik Nano. Parė nė kontekst tė ardhmėrisė elektorale, kjo duhet
vlerėsuar si njė mundėsi pėr tė lobinguar jo vetėm brenda Partisė, por mė sė
shumti edhe pėr llogari tė pėrfaqėsimit tė ardhshėm parlamentar. Nė kėtė tur
investues, zoti Rama i jep PS, imazhin pozitivist tė promovimit tė pėrhershėm tė
zėrave dhe protagonistėve politikė, sikundėr krijon rastin e njė hijezimi politik
pėr tė ndarėt e pakmėhershėm socialistė tė kryesuar nga ish kryeministri Ilir Meta.
Nė kėtė mėnyrė dhe me kėtė protagonizėm tė promovuar vijueshmėrisht,
socialistėt po hyjnė nė betejėn elektorale jo me akuza pėr demokracinė e brendshme
dhe pėr barazinė konkuruese, por me torbėn e pakėnaqėsive tė mbledhura gjatė
rrugės sė qeverisjes. Kėtė torbė pakėnaqėsish nė familjen socialiste me rritjen e
temperaturės elektorale do ta mbartin mė pak grupe. Disa individualitete tė tjera
brenda lidershipit socialist pėr arsye tė kuptueshme kanė zgjedhur heshtjen dhe
preferojnė ndaljen e lojės sė protagonistit, ndėrsa disa tė tjerė po pėrcaktojnė
pėrmes qetėsisė pozicionet e reja nė kuadėr tė lojės sė madhe me opozitėn e
ridimensionuar. Ditėt qė rrjedhin po e bėjnė edhe mė tė domosdoshėm njė shoshitje
tė pazarit vendimtar elektoral sė pari brenda lobingjeve politike tė sė majtės dhe
mė pas nė kuadėr spektri. Kjo domosdoshmėri prej aktorėve politikė, ende nuk ėshtė
sjellė si verb publik dite, por lehtėsisht kuptohet si ankth i vetėm pėrballė
kundėrshtarėve politikė tė djathtė. Liderėt kryesorė tė sė majtės, vlerėsojnė
nė pėrballjen dhe presingun ndaj njeri-tjetrit, jo rrezikun e fitores sė padiskutueshme
tė kundėrshtarit tė tyre historik Berisha, por pasojėn qė sjell nė mėnyrėn mė tė
mundshme antagonizmi dhe moskuptimi mes sojit tė tyre. Pėr kėtė arsye dhe vetėm prej
kėsaj gjendjeje dilema kryesore qė mbetet nė fuqi pėrsa i pėrket paracaktimit tė
fituesve tė kėtij turi elektoral nė Shqipėri, mbetet se si do tė arrihet dhe cila do
tė jetė formula e mirėkuptimit elektoral nė kuadėr blloku apo partie brenda sė
majtės. Energjitė e brendshme tė sė majtės janė tė shumta, dasitė gjithashtu janė
pot ė tilla. Mirėpo zbritja nė gjykimin e ftohtė tek njė ndarje e emrave nga vlerat e
pėrfaqėsimit, do ti jepte aktualitetit zgjidhje befasuese, tė cilat do ta
rivitalizonin pretendimin politik tė sė majtės pėr vijueshmėri tė mandatit
qeverisės. Natyrisht skepticizmi pėr fitore tė mundshme nga ana e opozitės lidhet
pėrmbajtėsisht me demokracinė e brendshme dhe raportin kritik qė lideri historik i
opozitės, zoti Berisha ka krijuar me tė, brenda Partisė Demokratike. Iniciativat
propagandistike tė zotit Berisha pėr hapje dhe rekrutime nga shoqėria
civile, ende mbesin joplotėsisht bindėse pėr mendjet e ftohta tė qytetarėve. Kjo pėr
shumė arsye, por si mė kryesore mund tė vecojmė ato qė lidhen me autoritetin e
padiskutueshėm vendimarrės tė tij brenda Partisė, hija e tij brenda forumėsisė sė
Partisė ėshtė mė e larta dhe mė e padiskutueshmja. Pluraliteti i ideve dhe opsioneve
brenda Partisė Demokratike ėshtė vetėm njė aspekt formal, i cili nuk mbėrrin sė
paku nė asnjė rast kongresual apo eveniment plebishitar tė vendimmarrjes partiake si
alternativė apo linjė oponente institucionale. Ndėrkohė qė rasti mė i freskėt nė
memorjen kolektive tė opinionit public mbetet ai i forumit mė tė ri tė shpallur nga
lideri opozitar Berisha si Komitetit i Orientimit tė Politikave, i cili nė promovimin e
tij u thirr me njė performancė tė vjetėr si njė prurje realisht e re, por qė
shumė shpejt u bashkėshoqėrua me pohime xhelozie dhe limitizuese pėr tė
drejtėn e pėrfaqėsimit nė pushtetin e ardhshėm tė pretenduar dhe nė jetėn aktive
tė Partisė. Natyrisht, kėto aspekte duken tė pamjafta pėr tė motivuar kėtė
skepticizėm, ashtu sikundėr duhet thėnė se vetė valenca e parashtrimeve
programore nga ana e opozitės shpesh sfumohet prej ngėrcit tė patologjisė sė
mbartur nė periudhėn mė tė keqe tė tranzicionit postkomunist prej liderit historik
dhe lidershipit mė tė vjetėr tė kėsaj force tė rėndėsishme. Pėrkundėr kėtij
vlerėsimi, duhet pohuar se diplomacia politike e liderit tė opozitės, zotit Berisha nė
raport me zhvillimet gjeopolitike dhe institucionet komunitare e ato ndėrkombėtare, nuk
ka qenė aq rezultative dhe aq bindėse pėr ndryshimin e realizuar dhe pėrputhjen e saj
me premtimet e pohuara propagandikisht. Rikthyer edhe njė herė tek dilema se si do tė
venė zgjedhjet e afėrta politike nė Shqipėri dhe cili mund tė parashihet si fitues,
duhet thėnė se pėrcaktueshmėria mbetet fatkeqėsisht vetėm brenda sė thėnės:
Mes ė keqes nė tėrėsi, zgjidhet gjithmonė e keqja mė e vogėl. Ngushtėsia e
tė qenit nė kėtė realitet tranzitiv, na le si qytetarė tė kėtij vendi vetėm nė
kėtė zgjedhje. Kahu dhe pozicioni ynė me kėtė sistem referimi, do tė ndryshojnė ,
sipas pikėpamjes dominuese, vetėm pas kėtyre zgjedhjeve tė qershor 2005-ės.
|
 |
|
|


|