Permbajtja
Udhetim ne media
Televizionet
Radiot
Shtypi i shkruar
Sateliti
Downloads
Albforumi
Media POLL
|
 |
 |
Ndryshimi dhe referenca ndaj
sė keqes
Kalimi nė ditė mė tė nxehta me orė tė ndryshuar, janė introdukta e parė e
natyrės nė kėtė verė elektorale tė Shqipėrisė. Ankthi i konkurencės, por
mė sė shumti i pėrballimit ose jo, tė normalitetit elektoral, vjen duke u shtuar. Nė
fjalorin e mediave opozitare fatkeqėsisht ka njė referencė pėrqasėse me disa
zhvillime politike deri tė dhunshme nė ish republikat sovjetike, si Gjeorgjia, Ukraina,
Kirgistani. Kjo pėrqasje e menjėhershme me tė keqen, dhe pėrdorim i saj si mundėsi
pėrsėritėse pėr Shqipėrinė tonė zgjedhore, as mė pak e as mė shumė, ėshtė njė
shantazh mbi mazhorancėn qytetare tė kėtij vendi. Pse duhet sjellė nė vėmendje e
keqja qė sduhet? Pse pėrpjekja shumėpalėshe pėr Njė Shqipėri ndryshe,
bashkėshoqėrohet me referencėn ndaj sė keqes? I kujt ėshtė ky optimizėm pėr tė
imituar kėto kthime mbrapa? Kujt do ti duhej njė vend edhe mė tej me cikle tė
tjera anarkie? Nėn shijen e kėsaj reference tė keqe, duke pasur bindjen tek mundėsia
paraprake e liderėve kryesorė tė vendit, (antagonistė vetėm pėr arsye pushteti dhe
fatmirėkeqėsisht jo pėr arsye ideologjike), do tė doja tju korrespondoja
sugjerimin:Tė ndryshojnė mėnyrėn e tė parit tė gjėrave. Kėtė sugjerim
tė shkrimatrit amerikan Thomas Berger, primatėt e politikės sonė partiake do tė ishte
mirė ta sillnin nė qendėr tė vėmendjes. Stazhi politik, pjekuria dhe kulturimi
politik i tyre pikėrisht pėr kėto arsye, janė pėr socialistin Nano dhe demokratin
Berisha, kriteret e mosgabimit tė mėtejshėm. Ata e kanė konsumuar cdo kohėvonesė tė
lejueshme pėr kėtė vend, sikundėr kanė fituar tė drejtėn e pashmangshme tė
ndryshimit ose hapjes sė rrugės. Mundėsi tė tretė, pėr kosto tjetėr pėr llogari
tė sė drejtės apo padrejtėsisė sė tyre politike postzgjedhore, nuk ka. Pėr kėtė
logjikė ata kanė aktualisht mundėsinė qė mbėshtetėsve tė tyre dhe formacioneve qė
kryesojnė tu imponojnė sistemin e ndryshuar tė tė parit tė gjėrave. Loja pėr
aparencė dhe fasada, ėshtė mė diletantja qė mund tė sjellė fryt dhe produkt
electoral nė kėtė vend. Ne e kuptojmė se si kundėrshtarė, shpesh deri nė armiqėsi,
ata kanė nevojė pėr njeri-tjetrin, mė shumė se kurrė nė kėto zgjedhje radhe. Si
qytetarė tė kėtij vendi ne e kemi kuptuar se sinqeriteti i tyre ėshtė kurtizanik,
ndėrsa partitė qė i mbėshtesin ata, janė robinat qė ndihen gjithėsesi pranė
lirisė sė ėndėrruar. Protagonizmi politik i dy zotėrinjve, i implementuar nė kėtė
vend me tranzicion tė egėr, i ka shndėrruar nė personazhe qė pėrforcojnė qoshe
poliarkike lokale. Pėr kėtė arsye kultura ransimanike e tyre, duhet tė vihet sot nė
shėrbim dhe tė pėrdoret si njė shtysė pėr rivlerėsim. Nė kėtė prizėm
kryeministri-kryetar i socialistėve, zoti Nano do ta tradhėtojė performancėn e vet,
nėse do tė vijojė tė mbėshtesė argumentet pėr efektshmėri tė
qeverisjes sė tij mbi krahasimin me 97 ėn e zezė. Nė kėtė prolog
fushate, njeriut kryesor tė politikės shqiptare pėr kėtė etapė, i mungon
thellėsia programore dhe konkretėsia e vizionit pėr njė stacion tė ri
qeverisės nė kalendarin e ardhėm. Nė marrėdhėnien e tij me elektoratin shqiptar nuk
qėndron kriza tek rezultati dhe ndryshimi, por tek kriza e moralit dhe besimi. Ky thelb,
nėse nuk preket dhe nuk merret nė shqyrtesė gjatė kėtij ballafaqimi elektoral, do tė
shndėrrohet pashmangshmėrisht nė njė boomerang dhe mund tė sjellė, pse jo,
edhe aktin ndėshkues. Pėrkundėr kryesocialistit Nano, kryeopozitari Berisha
gjithashtu po mbivlerėson fasadėn. Qejfbėrjet prej mbėshtetėsve apo anėtarėsia e
tij, pėr njė pjesė logjikftohtė tė shoqėrisė, janė ende mė pak tė vlefshme se
kritikat nga qėndrestarė tė sė djathtės po ende tė paangazhuar me tė.
Ndarja e konjukturės nga brendia e patjetėrsueshme e progresit, apo e premtimit nga
mundėsia e pashmangshme reale, janė imediatisht celės suksesi pėr kėtė konkurim tė
zotit Berisha dhe krejt opozitės nė tėrėsi. Tek kjo e vėrtetė ėshtė nyja e
triumfit pėr mandat qeverisjeje. Ndėrkohė qė ndėrsa ka realizuar plotėsisht njė
performancė sjelljeje me shoqėrinė civile dhe ka krijuar avantazh lobingues nė
opinionbėrjen e vendit, ende nuk ka ezauruar ndryshim tė besueshėm nė demokracinė e
brendshme tė Partisė qė kryeson. Dy primatėt politikė, aktualė tė vendit,
zotėrinjtė Nano dhe Berisha, me shansin dominues tė pushtetndėrrimit midis tyre, pėr
shkak edhe tė pluralizmit tė polarizuar sartorian tė kėtij vendi, duhen presuar ndėr
tė tjera edhe pėrmes faktorėve tė tjerė politikė. Elita kryesuese e sistemit
partiak tejet tė fraksionalizuar nė kėtė vend, nėse do tė udhėhiqej nga
vizioni i ri pėr aplikimin e disa koalicioneve brenda llojit, pamvarėsisht nga dy tė
mėdhenjtė, mund tė kishte shans tė madh pėr shtimin e peshės specifike tė sė
Tretės apo tė tė tretėve. Shtimi nė peshė e kėsaj sė Trete, do tė
sillte njė novitet nė poliarkinė tonė, ndėrsa do tė rriste balancėn dhe do tė
evitonte kostot e reagimeve anarkike tė palėve kryesore. Me drojėn se morali i tyre nė
aktin njoftues tė rezultatit zgjedhor, triumfon instiktivisht dhe konfliktualisht, duhet
kėrkuar qė forca e tyre, pamvarėsisht se kush do tė jetė fituesi, tė jetė sa mė
larg vetvendosjes. Ky apel logjik fiton vokacion mė tepėr kur nė dialogun dhe
artikulimet politike dhe mediatike tė tė nxehtėve vjen referenca apo
kėrkohet reminishenca me tė keqen e tanishme nė ish-sovjetistan. Pėrvoja jonė nė
kėtė tranzicion tė gjatė, na ka lodhur me dėshminė pėrsėritėse se elita politike
e ka dashur pushtetin vazhdimisht mė shumė se vendin dhe, ka luftuar pėr mandat
qeverisės edhe kur ka udhėtuar drejt njė Shqipėrie tė djegur.
|
 |
|
|


|