Permbajtja
Udhetim ne media
Televizionet
Radiot
Shtypi i shkruar
Sateliti
Downloads
Albforumi
Media POLL
|
 |
 |
Rivalėt dhe dy kongreset pa
tė panjohura
Forca kryesore e opozitės sė vendit kaloi kongresin e vet zgjedhor dhe pragzgjedhor.
Performanca pėrgatitore si dhe ajo kumtuese ishte e plotė nė funksion tė pėrgatitjes
dhe shfaqjes pėr marrje pushteti, sikundėr edhe nė kontekst tė njė tė njohure pa
shtirje: Mandati i ri i kryetarit tė vjetėr, ka pėsuar vetėm njė ndryshim, atė tė
tė mosqenit mė tre vjecar, por katėr vjecar. Me brendinė dhe kontekstin e demokracisė
sė brendshme tė kėsaj partie do tė doja tė sillja disa arsyetime, por sė pari le tė
sjell nė kėtė parashtrim edhe eventin e njėjtė tė kundėrshtarėve politikė tė
demokratėve, pra kongresin e radhės jozgjedhor tė socialistėve nė pushtet.
Socialistėt kanė pengesė moralin Pėr mendimin tim kongresi i socialistėve pritet prej
vėzhguesve dhe interpretuesve politikė tė shpalosė njė kumt tjetėr, njė pėrmbajtje
bindėse pėr tė drejtėn e tyre vijuese tė mandatit qeverisės. Ky kongres sipas vetė
lidershipit socialist duhet tė japė mesazhin e rėnduar nga pėrmbajtja se socialistėt
e kanė mbyllur kohėn e marrjes me vetveten dhe pretendojnė tė ēelin njė fazė tė
re, atė tė paisjes me njė moral tė ri qeverisės. Pėr kėtė kanė pengesė moralin e
deritanishėm. Kongresi me vendimmarrjen dhe analizėn e vet, duhet ti ngrejė ata
nė moralin e mirė tė bazės. Pra, nė njė lloj arsyetimi dhe nivel krahasimi,
lidershipi i forcės qeverisėse, ka njė referencė: moralin e pashprishur tė
anėtarėsisė sė vet, moral ky i vlerėsuar nga kundėrshtarėt e hershėm dhe
kundėrshtarėt e rinj tė kėsaj force. Madje kjo anėtarėsi nė moralin e saj tė
pabjerur, fatmirėsisht ka aleatė politikė mė shumė se lidershipi i Partisė. Nė
kėtė plan, ky avantazh i bazės socialiste, duhet parė si njė ēelės qė mundėson
arritjen e hapjes sė portės sė njė marrėveshjeje tė mundshme me
oponentė-kundėrshtarė tė dalė prej familjes sė tyre. Kjo ėshtė e panjohura e
deritanishme pėr rezultatin zgjedhor dhe formulėn qeverisėse paszgjedhore tė vendit.
Nė kėtė rrafsh, kongresi socialist, nėse do tė shqyrtojė kėtė ekuacion politik, ka
shanse tė shkaktojė ngritje tė moralit konkurues, shtim tė forcės elektorale dhe
politike tė sė majtės dhe mė sė shumti hedhjen e gjithė organizmit majtist elektoral
nė njė mėsymje me forcė besimi dhe moral tė ngritur. Nė tė kundėrt, trajtimi i
kongresit, si tubim ku evidentohet pėrmes imazhit grotesk dhe komik, njė forcė nė
dekompozim, njė skuadrilje e madhe politike nė lodhje dhe kalbėzim moral tė
pandalshėm, do tė jetė shenja e fundit parathėnėse e fitores sė opozitės. Nė
kumtin kongresual tė socialistėve lypset tė lexohet prirja dhe liberaliteti partnerial
me forca tė spektrit tė tyre. Kontrasti post 97-tė, duhet braktisur urgjentisht
prej tyre dhe do tė ishte me rezultat besueshmėrie pėrdorimi I argumentit se investimi
I tyre pėr standarte, produkti qeverisės dhe ndryshimi I materializuar janė sot njė
akt I ndodhur dhe I pafshehshėm sė pari prej shoqėrisė shqiptare dhe sė dyti prej
partnerėve institucionalė komunitarė e ndėrkombėtarė. Nėse do tė shihet
vizionalisht ky aspect, atėhere protagonizmi, si fenomen negativist nė jetėn dhe
demokracinė e kėsaj force, do tė krijonte rastin e frytshėm tė njė niveli tė ri tė
demokracisė qė nuk shkon deri nė vetshpėrdorim. Pėrvoja dhe e kaluara politike e
kėsaj force, na ka dėshmuar se kur vihet nė diskutim fati i qenies apo jo tė saj nė
pushtet, zgjedhjet e lidershipit tė saj kanė qenė tė mbara. Le tė presim kėtė
eveniment politik pragzgjedhor tė socialistėve, ndėrsa e vlen tė interpretojmė disa
aspekte dhe shfaqje jo aq ndryshuese nė kongresin e demokratėve. Zėri i Butkės mė i
pazėshėm se kthimi Pashko-Ruli Uran Butka ishte i vetmi oponent i kryetarit Berisha qė
do tė zgjidhej pamėdyshje nė kongresin e Partisė Demokratike. Formulimi i kritikave
tė zotit Butka nė adresė tė zotit Berisha, ishte mė i thjeshti dhe mė i gjetgatshmi,
pėr njė artikulim publik, nė njė mjedis politik e partiak. Nė vetminė e zėrit tė
tij nė kongres, zoti Butka padyshim qė nuk ka qenė i vetėm. Pasi shumėkush e di, sė
paku pėrmes bisedave vetiake me krerė tė demokratėve, se kėto kritika pėr kryetarin
ata i mendojnė e i shprehin jo zyrtarisht shpesh. Mirėpo kjo ėshtė shija qė ekspozon
realisht demokracinė e brendshme nė njė forcė politike. Pikėrisht se nuk ndodhte
shprehja dhe artikulimi i kritikave, se nuk demonstroheshin opcione dhe inkurajoheshin
alternativa tė tjera, se nuk mundėsohej fitimi i sė drejtės konkuruese, ndodhi qė,
gjatė qėndrimit nė pushtet tė kėsaj force, prej gjirit tė saj u shkėputėn
fraksione me emra partish. Natyrisht zėri i vetėm i shprehur i zotit Butka, nuk
paralajmėron dot ardhjen e njė fraksioni tė ri nė kėtė Parti, por nxjerr
gjithėsesi pak nga boja e vjetėr nė shtatin e saj institucional. Pėr kėtė arsye
zėri i Butkės, ka bėrė pėrshtypje mė shumė se sa tė kishte zėra tė tjerė.
Njėherazi zėri monofill i zotit Butka, mund tė ketė shkaktuar mė shumė ndiesi tek
demokratėt e rikthyer si zotėrinjtė Gramoz Pashko dhe Genc Ruli, apo Preē Zogaj e
Arben Imami, pse jo edhe tek Mitro Ēela. Ata nė ikjen e tyre tė dikurshme kishin
formuluar pikėrisht tė njėjtat kritika, pėr gabime tė shkuara tė kryetarit historik.
Madje sipas tekstit tė zotit Butka, plangprishėsit e penduar mund tė kenė
menduar se ishte gjendur diku mocioni i famshėm i tyre i 1992 ! Mirėpo apeli
i zotit Ruli pėr tu rikthyer tek forca e 1991, ėshtė shumė herė mė i
besueshėm nga sa mund tė ketė ngjallur optimizėm kritika e zotit Uran, pasi tek
ky apel ėshtė pragmatizmi i patjetėrsueshėm i ardhjes nė pushtet. E nesėrmja mund
tė jetė ndryshe. Nė PD nuk ka problem me hapjen, as me pėrfaqėsimin, nė PD ka njė
imazh vendqėndro me pluralitetin si koncept institucional brenda partisė. Morali i zotit
Berisha dhe pėrmbajtja e tij nė raport me cenet e njohura tė korrupsionit dhe tė
nepotizmit, fatkeqėsisht nuk bashkėshoqėrohet me lirinė e shprehjes dhe tė
partneritetit apo kolegjialitetit vendimmarrės. Eshtė logjike qė autoritarizmi nė
opozitė i zotit Berisha, njeh progression tė pashmangshėm gjatė qėndrimit tė tij nė
pushtet. Kjo ėshtė provuar dhe madje rizgjedhjen e fundit kryetar, duam apo sduam
le ta shohim si premisė. Kėtu demokratėt duhet tė kėrkojnė tė vėrtetėn defektoze
tė demokracisė sė tyre tė brendshme. Prej kėtij thelbi, ata duhet tė ngrenė zėrin
pėr mosrėnie nė gabimet e dikurshme qė u shkaktoi rrėzim qeverisės. Rivalėt
kryesorė politikė tė vendit, u paraprinė zgjedhjeve tė fiksuara tė 3 korrikut me
kongreset e tyre pa tė panjohura. Ky ishte formatimi i fundit i njerit prej forumeve mė
tė rėndėsishme partiake, nga tė dy kėta rivalė. Opozitarėt e trajtuan kėtė
ngjarje kalendarike, si njė event me performancė pėrmbajtėsore, ndėrsa pozitarėt
janė nė pėrpjekjen pėr tė krijuar contrast me vetveten e deritanishme. Se sa do tė
mundin ta realizojnė kėtė, vetė ata e dinė. Gjithėsesi edhe evenimenti i tyre
forumor, nuk parathotė tė panjohura e tė papritura. Mirėpo, se nuk ka parathėnie apo
paramendime tė tilla, skepticizmi ndaj vrullit tė tyre electoral, qėndron ende nė
fuqi. Le tė presim prej tyre njė lojė si nė njė hall tė pangjarė nė tė shkuarėn
e tyre elektorale. Pasurifshehėsit lypin sėrish votė Sa herė na ka rėnė rasti kėto
ditė tė ndjekim debatet dhe polemikat televizive mes kandidatėve tė forcave kryesore
politike. Nė shumicėn e rasteve kanė qenė kandidatė tė rinj, tė cilėt janė
zgjedhur nga forcat politike, si gjetje e tyre, pėr tė sinjifikuar liberalizmin,
novitetin dhe pėrfaqėsimin e ri nė jetėn e ardhme parlamentare. Keqazi kėto debate
kanė ndjekur njė kah. Nė tė gjitha kėto pėrballje televizive, mė ėshtė krijuar
pėrshtypja se tė rinjtė e zgjedhur janė ftuar nėpėr foltore pėr tė garuar nė
pėrballje me kundėrshtarėt e tyre politikė dhe asnjeri nuk i ėshtė drejtuar
votuesit, atij qė ėshtė vendosėsi pėr fatin politik tė kėtyre kuadrove, pėrmes
njė ēasti. Dhe kjo ndoshta ka lidhje me fitoren e kulturės sė vjetėr tė komunikimit
elektoral, mbi kandidatpėrfaqėsuesit e rinj. Harasani dhe Ahmetaj i PS-sė ka parė si
kundėrshtar Bashėn apo Aliajn e PD-sė. Ndėrkohė qė shqueshmėria e tyre pėrmes
platformave dhe opsioneve qė mbrojnė ka qenė ende e pamundur. Ndryshimi
pėrmbajtėsor i tyre ėshtė mė pak i dallueshėm, pėr shkak tė shumėshquarjes sė
ndryshimit nė besnikėrinė partiake. Prej kėtij vėzhgimi nuk mund tė le jashtė
vėmendjes njė fenomen tjetėr. Para tre ditėsh Inspektoriati i Lartė i Verifikimit tė
Pasurisė shpalli njė listė deputetėsh dhe zyrtarėsh tė lartė qė nuk kanė
dorėzuar formularėt e deklarimit tė pasurisė. Nė pėrgjithėsi emrat inkorekt mė
shkaktuan buzėqeshje. Nė dijeninė time ata nuk pėrfshihen nė pėrgjithėsi ndėr
pushtetarėt apo shtetarėt e pasur tė vendit, nėtyrisht me ndonjė pėrjashtim. Pra,
inkorektesa e tyre ėshtė mė pak e dėmshme se njė tjetėr akt ilegalizmi qė mbartin
shumė emra pushtetarėsh dhe shtetarėsh tė tjerė. Me njė fjalė ata do tė doja tė
quheshin:Pasurifshehės! Ata janė shumė dhe mė tė paskeduarit nė listat e
institucioneve tona, aq mė pak nga vetė Inspektoriati i lartė i Verifikimit tė
Pasurisė. Madje nuk ėshtė tepėrrim tė thuhet se ky institucion duhet quajtur,
Inspektoriati i Verifikimit tė Pasurisė sė Vetdeklaruar. Deri tani nuk ka asnjė rast
tė investigimit pėr gjetjen e pasurive tė padeklaruara apo tė feshura tė
pushtetarėve apo shtetarėve tė lartė tė kėtij vendi. Dhe prej kėndej, gjithė stafi
i kėtij organi duhet tė verifikojė se sa janė kredencialet dhe prestigji i
institucionit qė po ngrenė rishtazi nė kėtė shtet. Kjo rishfaqje elektorale e
Pasurifshehėsve, ėshtė njė guxim radhe, njė tendencė nė vijim, pėr ti
dėshmuar edhe njė herė tjetėr opinionit publik se sipas mentalitetit tė tyre, votuesi
ėshtė njė kafshė politike e paisur me bindshmėri. Ata qė llogarisim pėrpikmėrisht
interesat e tyre bankare ilegale, nė tė vėrtetė jo gjithmonė kanė sukses nė
llogarinė elektorale. KOha ka punuar pėr shėndoshjen e padeklaruar zyrtarisht
tė financave tė tyre, por po kaq ka punuar pėr njė tė ardhme ndėshkuese ndaj
tyre. Kjo skotė pasunarėsh qė e mendon integrimin shqiptar si njė proces qė ka vetėm
angazhimin e Ermelinda Meksit, nuk e con nė mendje se ai ėshtė njė ritėm pėr njė
kohė tjetėr, me tė tjera filtra e tė tjera parametra. Sepse ti i pasur qė pasurinė e
ke nė monedhė ndėrkombėtare, si pėr shembull dollar, mos harro qė pėr departamentin
e Shtetit, pėr Thesarin e SHBA, pėr shėrbimet inteligjente tė kėtij vendi, ajo
shumė e madhe ėshtė monedhė kombėtare. Identifikimi i kėtyre shumave ėshtė detyrė
kombėtare pėr amerikanėt kudo ku gjindet e ku fshihet. Ndaj krahas listės elektorale
ku gjindesh aktualisht, je i ēekuar edhe nė njė listė tjetėr. Por edhe nėse i ke nė
EURO, e cila ndoshta duket si monedhė jokombėtare, ajo ėshtė njė institucion
transnacional i njė qeverisjeje globale, siē ėshtė BE, e cila ska se si tė mos
jetė e interesuar se ku gjendet monedha e saj. I mėshojmė kėtij arsyetimi pėr tė
risjellė edhe njė herė nė vėmendjen e votuesit shqiptar se koha e sotme nuk mund tė
jetė mė shėrbestare pėr shpėrdorues tė vjetėr. Nė ndihmė tė kėtij votuesi kanė
qenė edhe disa deklarata tė fundit tė disa krerėve dhe misionarėve tė lartė
europianė, pėrmes tė cilave prerė ėshtė apeluar: Largimi nga konkurimi elektoral i
atyre personave me interesa ekonomike dhe tė skeduar pėr pėrfitime pėrmes
veprimtarisht kriminale. Apele tė tilla, kanė vlerėn e njė orientimi dhe
korsiojnė kriteret e selektimit tė konkurentėve elektoralė pamvarėsisht se nė ēpozicion
gjendet forca politike sė cilės i pėrkasin. Pasurifshehėsit qė kanė veshur maskėn e
lypjes sė votės, nuk duhen besuar. Ata mund tė lypin, duke dhėnė lėmosha , porn ė
tė vėrtetė janė personat e njė llogarie tė gabuar. Pėrmes kėsaj loje aktoreske,
kėta lypės tė kamur, synojnė vetėm njė kostum imunitar. Tranzicioni i shoqėrisė
sonė natyrisht qė mban pėrgjegjėsinė e mundėsimit tė veshjes sė tyre me imunitet.
Por aktualisht ėshtė kohė tjetėr. Pasurifshehėsve duhet tu bėhet e qartė se
ēatia e Parlamentit shqiptar nuk mund tė strehojė paratė e pista edhe pse ata
kėrkojnė tė veshin kostum imunitar. Sepse mund tė ndodhė qė nė hyrjen e Parlamentit
tė shkruhet me tė mėdha: Deputet, nuk ke imunitet pėrsa i pėrket deklarimit tė
pasurisė tėnde nė Prokurori.
|
 |
|
|


|